Kriptovaliuta ir Lietuva – mūsų šalis netrukus gali tapti viena pirmųjų valstybių, turinčių detalų pagrindinių su kriptovaliutomis susijusių veiklų apmokestinimo reglamentavimą.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) savo tinklalapyje viešai konsultacijai su visuomene paskelbė su Finansų ministerija preliminariai suderintus naujus mokesčių įstatymų komentarus, susijusius su kriptovaliutomis.
Teigiama, kad šis reglamentavimas bus aktualus visiems gyventojams ar įmonėms, vykdantiems su virtualiosiomis valiutomis susijusią veiklą. VMI nuomonių ir pastabų laukia iki vasario 2 d. Iki šiol VMI skelbdavo tik pavienes pozicijas, dėl kai kurių su kriptovaliutomis susijusių veiklų.
Kriptovaliuta – nuo „kasimo“ iki PVM
Paskelbtame dokumente VMI pakartojo poziciją, kad, VMI požiūriu, vien dėl kriptovaliutos „iškasimo“, pelno mokesčio požiūriu, mokesčio bazės neatsiranda. Mokestinė prievolė atsiranda parduodant kriptovaliutą už didesnę nei įsigijimo kainą. Tiesa, iš pelno galima atimti su jos „kasimu“ susijusias išlaidas, pavyzdžiui, už elektrą.
VMI taip pat teigia, kad mokesčių atžvilgiu nėra jokio skirtumo, ar su įmone ir gyventoju, vykdančiu individualią veiklą, atsiskaitoma virtualiąja valiuta, ar grynaisiais pinigais, ar banko pavedimu – tik būtina juos įtraukti į apskaitą.
VMI viešus akcijų siūlymus (angl. initial public offering, ICO) suskirstė į tris tipus: kai leidžiama kriptovaliuta turi vertybinio popieriaus požymių, kai leidžiama kriptovaliuta suteikia teise naudotis kuriamos platformos paslaugomis ir kai leidžiama kriptovaliuta, priskirtina finansiniam turtui. Priklausomai nuo tipo skirsis ir mokestinis reglamentavimas.
VMI taip pat išdėstė požiūrį dėl paramos teikimo kriptovaliutomis ar kriptovaliutų apmokestinimo PVM.