Pensijų fondai

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus atnaujintai pensijų kaupimo tvarkai ir pradėjus veikti gyvenimo ciklo fondams, viename fonde bus galima kaupti visą pensijos kaupimo laikotarpį, o strateginius sprendimus dėl investicijų priims fondų valdytojai. Pensijų fonde kaupiamos lėšos yra paveldimos. Gyventojo mirties atveju sukaupti pinigai bus perkeliami į turto išsaugojimo fondą ir investuojami toliau, kol atiteks paveldėtojams.

Iki šių metų galiojusi sistema gyventojams leido laisvai rinktis vieną ar kitą fondą, tačiau šia galimybe nebuvo tinkamai naudojamasi. Lietuvos banko duomenimis, maždaug 7 iš 10 dalyvių pensijai kaupia fonde, kuris neatitinka jų amžiaus. Kas antras kaupiantis dalyvis investuoja pernelyg konservatyviai ir taip rizikuoja, kad nesukaups pakankamos pensijos“, – teigia „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Virgilijus Mirkės.

Pagal Pasaulio banko rekomendacijas, visos šalyje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės įsteigė po septynis gyvenimo ciklo fondus, skirtus įvairaus amžiaus gyventojams, ir po vieną turto išsaugojimo fondą, skirtą pensinio amžiaus sulaukusiems klientams.

Gyvenimo ciklo fondų veikimo principas gana paprastas: sistemos dalyvių lėšos bus kaupiamos fonde, kurio investavimo strategija ilgainiui bus keičiama, atsižvelgiant į dalyvio amžių.

Kuo dirbantysis jaunesnis, tuo didesnė jo kaupiamos pensijos dalis bus investuojama į akcijas. Metams bėgant ir artėjant pensiniam amžiui, dirbančiojo lėšos bus investuojamos vis konservatyviau, tad fondas „sens“ kartu su dalyviu. Galiausiai, dalyviui sulaukus pensinio amžiaus, jo sukauptos lėšos bus perkeltos į labiausiai konservatyvų turto išsaugojimo fondą. Net ir jame laikomų lėšų dalis vis tiek bus investuojama į akcijas, tad tikėtina, kad fondo grąža pranoks infliaciją.

Skaityti daugiau.

Pensijų fondai: kaupiamos lėšos yra paveldimos