Progresiniai mokesčiai

Progresiniai mokesčiai – Seime pastaruoju metu gimė kelios su jais susijusios idėjos. Tačiau kol kas jos neranda pritarimo Vyriausybėje. Vis dėlto neatmetama, kad šiemet gali atsirasti ir į kompleksinę mokesčių pertvarką įtrauktas savas ministrų kabineto siūlymas dėl mokesčių progresyvumo.

Progresiniai mokesčiai pradėti svarstyti

Finansų ministerija parengė ir perdavė Vyriausybei svarstyti du nutarimo projektus, kuriuose pateikiamos neigiamos išvados apie skirtingų Seimo narių grupių pasiūlytus GPM įstatymo pakeitimus, numatančius skirtingus progresinių mokesčių įvedimo variantus.

Pernai lapkritį Seimas po pateikimo pritarė iškart dviem projektams dėl progresinių mokesčių įvedimo. Vieną pateikė opoziciniai konservatoriai, kitą – valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos nariai.

Pagal vieną variantą nustatomi du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifai: uždirbantys iki 21.600 Eur per metus (iki 1.800 Eur/mėn.) mokėtų 12% GPM, uždirbantys daugiau – 19%. Kitame pasiūlyme numatyti net keturi skirtingi GPM tarifai: uždirbantiems iki 20.000 Eur per metus (iki 1.666 Eur/mėn.) būtų taikomas 15% tarifas, 20.000–30.000 Eur/metus (1.666–2.500 Eur/mėn.) – 16%, 30.000–40.000 Eur/metus (2.500–3.333 Eur/mėn.) – 17%, daugiau kaip 40.000 Eur/metus (virš 3.333 Eur/mėn) – 20%.

Progresinių mokesčių argumentacija vienoda

Prieš pradėdamas svarstyti šiuos abu projektus Seimas paprašė Vyriausybės nuomonės dėl jų. Finansų ministerija pasiūlė, kad Vyriausybė pareikštų neigiamą nuomonę tiek dėl vieno projekto, tiek dėl kito. Abiem atvejais vadovaujamasi ta pačia argumentacija – Lietuvoje faktiškai jau dabar egzistuoja tam tikras GPM progresyvumas.

„Jis užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kai maksimalus NPD taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, o pajamoms didėjant, palaipsniui mažėja ir pasiekus tam tikrą lygį visiškai išnyksta. NPD šiuo metu siekia 380 Eur ir jis nebebus taikomas pajamoms, viršijančioms 1.160 Eur/mėn. Mokesčių sistemos progresyvumas Lietuvoje užtikrinamas ir alternatyviomis priemonėmis – netaikant socialinio draudimo įmokų viršutinės pajamų ribos, o išmokas ribojant, nuosekliai didinant gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat nuo 2017 m. galutinai perėjus prie žemės apmokestinimo nuo žemės vidutinės rinkos vertės“, – rašoma ministerijos išvadoje, kurią svarstys Vyriausybė.

Skaityti daugiau.

Progresiniai mokesčiai – Vyriausybė kol kas jiems nepritaria