Kad ir kaip vadintume Seimo palaimintus pokyčius – mokesčių reforma ar tik jų pataisomis – taip ir nėra atsakymo, koks bus jų poveikis skirtingoms žmonių grupėms bei valstybės biudžetui: aiškių skaičiavimų nėra. Verslas pasigedo išsamesnės diskusijos, stebisi pernelyg didele permainų įteisinimo skuba ir konstatuoja, kad mokesčių sistema taps sudėtingesnė.
Seimas kone visą sesiją gaišęs laiką įvairių komisijų kūrimui, santykių, interesų konfliktų/nekonfliktų aiškinimuisi, likus mažiau nei mėnesiui iki atostogų (vis dar neformalių) suskubo nagrinėti Vyriausybės parengtą mokesčių ir pensijų sistemų pertvarkos (reformų?) paketą. Iš tikrųjų tokioms esminėms permainoms, kurias ir valdantieji, ir jų suformuota Vyriausybė vadina kone svarbiausiu programiniu žingsniu, reikėtų skirti kone visą sesiją. Tačiau argumentai, kad reforma yra nepakankamai išdiskutuota ir trūksta elementarių skaičiavimų bei prognozių, liko neišgirsti.
Vieni ekonomistai sako pasigedę išsamesnės reformos poveikio, kaštų ir naudos analizės ir stebisi skubotais valdžios veiksmais, kiti, atvirkščiai – giria ją. Pvz., Jekaterina Rojaka, ekonomistė, sveikina Vyriausybės iniciatyvumą ir reformų spartą. Jos teigimu, kalbos apie mokesčių konsolidavimą, „Sodros“ įmokų „lubas“ tęsėsi daugelį metų, tačiau viskas buvo pakibę ore.
Verslas į nuo kitų metų laukiančius pokyčius žiūri ir nuosaikiau, ir kritiškiau. Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, šiandien VŽ puslapiuose aiškina, kad trūko detalesnės diskusijos pirminiame etape su Finansų ministerija dėl bendros reformos strategijos – ko siekiama ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu kalbama apie valstybės konkurencingumą, ekonomikos tvarų vystymąsi. Esminis dalykas, kuris neramina didžiąją dalį verslininkų, kad mokesčių sistema kuo toliau, tuo labiau sudėtingėja.
Valdantieji deklaruoja, kad reformuodami mokesčių sistemą jie labiausiai rūpinasi atskirties mažinimu bei viduriniąja klase. Tačiau net nesant išsamesnės analizės ir tikslesnių skaičių, aiškėja, kad būtent vidurinioji klasė/sluoksnis jokios naudos ir nepajus. Beje, iki šiol vis dar spėliojama (būtent spėliojama), kas gi yra ta vidurinioji klasė Lietuvoje, koks procentas žmonių patenka į šią kategoriją, ir apskritai – ar tokia klasė mūsų šalyje egzistuoja?
Tarp teigiamų poslinkių galima būtų paminėti NPD taikymo ribos išplėtimą, tačiau vėlgi – nuo pirminio sumanymo padidinti jį iki 2,5 VDU galiausiai teliko 2. Vis gi žvelgiant į kai kurias kitas permainas, susidaro įspūdis, kad politikai susitarė imtis „temų“, kurios patinka rinkėjams, tačiau iš esmės didelio poveikio nepadarys. „Sodros“ įmokų lubos iškeltos taip aukštai, kad realiai kurį laiką ir neveiks. O ar kas skaičiavo, kiek žmonių Lietuvoje gauna 120 VDU, nuo kurio turėtų būti taikomas progresinis GPM tarifas?