Liepos mėnuo yra pats atostogų įkarštis, bet ar kolegos pavadavimas turėtų būti papildomai apmokamas? Kol vieni kolegos mėgaujasi atostogomis, likusiems dirbti dažnai reiškia papildomų užduočių vykdymą, daugiau įtampos, o kartais net ir viršvalandžius.
Juk reikia įsigilinti į kolegos užduočių specifiką, atlikti pradėtus, tačiau neužbaigtus darbus, peržiūrėti į bendravimo su klientais ar tiekėjais istoriją ir atlikti panašius veiksmus. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar iš tiesų už šį papildomą vargą neturėtų būti papildomai atlyginta?
Šiandienė situacija
Kad viršvalandžiai apmokami, žino kiekvienas, tačiau daug sunkiau atskirti, ar kolegos pavadavimas reiškia papildomą darbą. Neretai, ar darbas turėtų būti papildomai atlyginamas, sprendžiama vertinant jo trukmę – jei darbo diena baigėsi vėliau nei numatyta grafike (pavyzdžiui, 19 val. vietoj 18 val.), apmokama už viršvalandinį darbą, tačiau jei darbo diena baigėsi, kaip numatyta grafike (18 val.), joks papildomas apmokėjimas nesiūlomas.
Be to, dažnai darbo pareigų apraše ar panašiame dokumente būna nurodyta, jog viena iš pareigų yra pavaduoti atostogaujančius ar sergančius kolegas. Deja, ne visuomet yra teisinga darbo trukmę laikyti pagrindiniu vertinimo kriterijumi.
Papildomas darbas = viršvalandžiai?
Darbo kodekse papildomas darbas apibrėžiamas kaip darbuotojo vykdoma papildoma, darbo sutartyje anksčiau nesulygta funkcija. Papildomas darbas gali būti atliekamas laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (darbo funkcijų jungimas) arba atliekamas tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (darbo funkcijų gretinimas).