Nuo 2014 m. Lietuvos įmonių vadovai gali kiek lengviau atsikvėpti ir laisviau priimti rizikingus verslo sprendimus, vadovaudamiesi verslo sprendimų įprastos rizikos taisykle (angl. Business Judgement Rule) bei labai nebijoti, kad dėl kiekvienos nesėkmės jų vadovaujamos įmonės akcininkai skubės į teismą reikalauti iš vadovo pinigų nepavykusiais verslo sprendimais padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiais teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vadovaujantis šia taisykle, daroma prielaida, kad įmonių vadovai veikia geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prielaida skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Pavyzdžiui, žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui, nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių pasitikėjimo (fiduciarinių) pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.

Tačiau iki šiol teismų praktika nebuvo labai aiškiai atskyrusi, kurie įmonės vadovo sprendimai patenka į verslo sprendimų, kuriems taikoma verslo sprendimų įprastos rizikos taisyklė, kategoriją, o kurie ne. Tai visai neseniai, balandžio 13 d., padarė Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

Daugiau skaitykite: čia