Kaip Lietuva išleidžia 20 milijonų eurų per valandą: pirkinių krepšelyje ir papūga – robotas

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų

Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja praktiką paskirstyti dešimtis milijonų eurų per vieną dieną ar kelias valandas po rinkimų: trūksta ne tik saugiklių, viešumo apie paramos gavėjus, bet ir bendrų paramos principų ar tikslų. Tai lėmė, kad milijonai skirtų moksliniams tyrimams, atliktiems užsienio investuotojų, buvo skirti įmonėms, neturinčioms personalo ir patirties, ir siūlančioms neaiškias medžiagos ar robotines papūgas. Ar tai tikrai būtina?

Po rinkimų vienos dienos bėgyje buvo rezervuota 31 mln produktams kovai su COVID-19. „Delfi“ paskelbė, kad eilėje yra keletas įmonių, kurios neturi nieko bendra su COVID-19 veiklos sritimi, o kai kuriose jų net nėra darbuotojų ir jos turi skolų „Sodrai“.

Praėjusį pirmadienį šis „antirekordas“ buvo pagerintas. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) lapkričio 23 d paskelbė „Smart FDI“  kvietimą, kuris buvo be konkurso, ir skirtas „iš eilės“ atitinkantiems sąlygas.

Pagal šią priemonę užsienio investuotojai kviečiami investuoti į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas Lietuvoje. Kai Lietuvos verslo konfederacija (LVK) paprašė laikinai sustabdyti DNR projekto įgyvendinimą, NVO apskritai teigia, kad dažnai trūksta principų, tikslų ir informacijos apie galutinius naudos gavėjus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai teigia, kad tokios, iškreipiančios rinką paramos, neturėtų būti aplamai.

„Transparency International“ mano, kad visuomenė turėtų daugiau žinoti apie asmenis, kurie gaus milijonines ES lėšas.  Pagal trečiajį „Smart FDI“ priemonės kvietimą visas lėšas – 20 mln. eurų – galėtų gauti vos kelios įmonės, kadangi numatytas iki 3 mln. eurų finansavimas investicijoms į tyrimus, dar 6,5 mln. eurų – į infrastruktūrą, ir dar 0,5 mln. eurų – į procesus. Atitinkamai, pateikta ir labai didelių paraiškų.

Nežinau, kada ji buvo įkurta,  įmonėje nėra darbuotojų, tačiau ji gamins aviacijos ir kosminės medžiagas

Pavyzdžiui, UAB „Guldema“ neturi nė vieno darbuotojo, sugebėjo pateikti dvi didžiausias paraiškas. Viena -8 mln. ir kita – 5,7 milijono eurų. Paraiškoje nurodoma neteisinga informacija. „Projekto pareiškėja yra UAB” Guldema „, įsteigta 2019 m. siekiant suvienyti įmonės akcininkų turimą know-how funkcinių inovatyvių medžiagų vystymo srityje“, –  tokia informacija pateikiama svetainėje „seevedvesticijos.lt” . Registracijos centre nurodoma, kad  įmonės registracijos data yra 2020 m. spalio 14 d.

„UAB„ Guldema „tikslas yra tapti aukštųjų technologijų įmone, glaudžiai bendradarbiaujant su mokslo tyrimų institucijomis, ne tik kurti ir gaminti novatorišką medžiagą tyrimams, bet ir pritaikyti jas prie konkrečių pramonės šakų ir jų specifinių poreikių. Projekto tikslas – kurti novatoriškas medžiagas norint padidinti įmonės inovacijų potencialą.

Reikia konsultacijos? Kreipkitės į profesionalus.

Šaltinis: delfi.lt