Nuo liepos 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui (DK) pasikeitė kilnojamojo darbo apibrėžimas ir apmokestinimas. Specialistai pažymi, kad kompensacijų darbuotojams apibrėžime neliko sąvokos „lauko darbai“. Vadinasi, kompensacijos gali būti mokamos tik už darbą kelionėje, kilnojamojo pobūdžio darbą.

Įsigaliojus naujam DK kompensacijos skaičiuojamos tik nuo bazinio atlygio ir tik už dirbtą laiką. Iki liepos 1 d. jos buvo skaičiuojamos nuo 50 proc. tą mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. Taip pat pažymima, kad apskaičiuojant kompensacijas nebereikia vertinti nustatytų dienpinigių normų, kompensacijas reikia lyginti tik su baziniu (tarifiniu) darbo užmokesčiu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) savo paaiškinime pažymi, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. kompensacijų mokėjimą bei dydį nustato Darbo kodekso 144 str. 8 d. „Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos“.

Daugiau skaitykite: čia