RIA.com rinkos analitikai išanalizavo, kurioje iš šių rinkų yra didžiausias nedarbo lygis ir kaip jis pasikeitė per pastaruosius 10 metų. Pandemijos poveikis darbo rinkai pasak analitikų pranešimo, Lietuvoje nėra patenkinamas. 

Remiantis Eurostato duomenimis, pagal užimtumo tarnybų statistiką nedarbo lygis padidėjo iki 9,4% 2020 m. liepos mėn. pabaigoje ir buvo 13,3% rugpjūčio 17 d. Per minėtą laikotarpį šalyje užsiregistravo 229 300 bedarbiai. Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiausia prekybos, gamybos ir statybos sektorių atstovai. Pandemija taip pat smarkiai paveikė viešbučių ir restoranų verslą.
Taip, šiek tiek padidėjo darbo jėgos pasiūla. Šiuos sektorius veikia ir Estija, kur dėl koronaviruso buvo atleista dalis darbuotojų. Dėl to nedarbo lygis liepos pabaigoje šoktelėjo iki 7,1%, ty apie 50 000. Tai vis dar žemiausias nedarbo lygis tarp Baltijos šalių.

Latvijoje pandemija taip pat sulėtino ekonomiką: Eurostato duomenimis, nedarbo lygis Latvijoje 2020 m. birželio pabaigoje pasiekė 10,1 proc. Pandemija daugiausia veikia turizmo, kultūros, pramogų ir keleivinio transporto sektorius. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, Ukrainos nedarbo lygis rugpjūčio pradžioje siekė 9,6%. Šiuo metu 502 000 yra bedarbiai. žmonių. Kita vertus, neoficialiais duomenimis, nedarbo lygis Ukrainoje gali siekti apie 14%.

Oficialių duomenų apie pandemijos poveikį Baltarusijai nėra. Baltarusijos darbo ministerijos duomenimis, pirmąjį trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 0,2 proc. Tačiau, pasak „Belstat“, šis skaičius yra 4,1%. Oficialių duomenų apie pandemijos poveikį Baltarusijai nėra. Baltarusijos darbo ministerijos duomenimis, pirmąjį trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 0,2 proc. Tačiau, pasak „Belstat“, šis skaičius yra 4,1%.

Reikia konsultacijos? Kreipkitės į profesionalus.

Šaltinis: delfi.lt