PAJAMOS IR IŠLAIDOS: KOKIŲ KLAIDŲ NEDARYTI

Pajamos

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastaruoju metu gerokai dažniau pradėjo tikrinti, ar gyventojų pajamos atitinka išlaidas.

Mokestinių ginčų komisija išanalizavo tokių gyventojų ginčų su mokesčių administratoriumi praktiką ir pateikė klaidų, kurias daro gyventojai, apžvalgą. Plačiau apie šią patikrinimų kryptį skaitykite „VMI ėmėsi gyventojų patikrų – priskaičiuotos sumos auga kartais.“

Mokesčių mokėtojų klaidos

  1. Gyventojai tinkamai neįvertina su mokesčių administratoriaus nurodymu pateikti paaiškinimus apie turtui įsigyti ar išlaidoms patirti panaudotus šaltinius susijusių grėsmių. Dažnai pirminiai paaiškinimai pildomi atsainiai, neįsigilinus į klausimus, neįvertinus galimų padarinių. Vėlesniuose paaiškinimuose gyventojai nurodo naujus pajamų šaltinius, įskaitant skolintas lėšas. Pagal LVAT praktiką įrodymų vertinimo požiūriu pirminiai paaiškinimai, kuriems nepadarė įtakos laikas, pripažįstami patikimesniais.
  2. Daugeliu atvejų gyventojų paskolos sutartys surašomos ant skolos lapelių, mokesčių mokėtojo ir paskolos davėjo paaiškinimai, kokiu būdu pinigai buvo perduoti, dažnai nesutampa. Nenurodoma, kokiam tikslui buvo pasiskolinta ir kam kada skolinti pinigai buvo panaudoti.
  3. Kontrolės veiksmų metu ar mokestinio ginčo nagrinėjimo etapu gyventojai savo trūkstamas pajamas bando pagrįsti iki 2003 m. gruodžio 31 d. tariamai sukauptomis piniginėmis lėšomis ne banke, tačiau jei jos nebuvo deklaruotos vienkartinėje gyventojo turto deklaracijoje, mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos į tokius pareiškėjo argumentus paprastai neatsižvelgia.
  4. Dažnai bandoma ginčyti VMI apskaičiuotas pagal Statistikos departamento surinktus duomenis gyventojo vidutines statistines vartojimo išlaidas, tačiau nepateikiama įtikinamų duomenų apie patirtas faktines vartojimo išlaidas. Mokesčių mokėtojas dar patikrinimo metu mokesčių administratoriui turėtų nurodyti, kokių konkrečių rūšių vartojimo išlaidų jis nepatyrė. Pavyzdžiui, neturėjo išlaidų maistui, nes gyveno su tėvais, nepirko degalų – neturi automobilio, nevartojo alkoholio, nerūkė, lankė tik nemokamus kultūrinius renginius ir panašiai.
  5. Fiziniai asmenys neturi įpročio deklaruoti gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų, nurodytų GPM įstatymo 17 straipsnyje. Pavyzdžiui, gautų iš žemės ūkio, kilnojamojo daikto pardavimo, grybų, uogų, gautų dovanų iš artimų giminaičių ir panašiai. Neteisingai suprantama, kad jeigu nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio, tai ir deklaruoti nereikia.

Skaityti daugiau.