Išorinė finansų valdymo įmonė ar „nuosavas“ buhalteris?

Daugelis įmonių vadovų svarsto, ar verta finansų valdymo funkciją išlaikyti įmonės viduje ar perduoti ją specializuotai įmonei. Pateikiami pagrindiniai privalumai ir trūkumai, su kuriais galėtų susidurti įmonių vadovai, jei nusprestų finansų valdymą perduoti partneriams iš išorės:

PRIVALUMAI:

1. Užtikrinti sklandų finansų valdymo procesą. Visi įmonės darbuotojai, įskaitant finansų specialistus, turi išeiti kasmetinių atostogų, o kartais susirgti, vykti į mokymus ar palikti darbo vietą. Tokiais atvejais įmonė turi nuolat ieškoti pakaitinio darbuotojo. Tokių problemų nekyla, jei samdomas išorinis partneris ,turintis keliasdešimt aukštos kvalifikacijos finansų specialistų ir kitų sričių specialistų (pvz., teisės ir mokesčių konsultantų).

2. Aukšta kvalifikacija. Išorės finansų valdymo partneris užtikrina, kad darbuotojai turėtų aukštesnę kvalifikaciją, atitiktų teisinius reikalavimus. Organizuoja jiems mokymus įmonės viduje. Tai sudėtinga užtikrinti mažų ir vidutinių įmonių vadovams.

3. Konfidencialumo užtikrinimas. Dirbant su išorės partneriais lengviau užtikrinti informacijos, pavyzdžiui, atlyginimų, premijų, papildomo skatinimo ir darbuotojų asmeninių duomenų, konfidencialumą. Išorės finansų valdymo partneriams paprastai naudoja sudėtingas informacijos saugumo sistemas ir yra sutartimiį sipareigoję saugoti šią informaciją.

4. Kompetencijos. Dirbant su išoriniais partneriais iš anksto galima iškelti reikalavimus įvairesnėms kompetencijoms. Priklausomai nuo poreikio arba iškilus specifinėms situacijoms, išorinis partneris įmonę aptarnaujančią komandą papildo reikiamais specialistais..

5. Efektyvesnis veiklos sąnaudų ir rizikų valdymas. Apskaitos ir verslo valdymo programinės įrangos įsigijimas yra gana brangus sprendimas. Įmonėms reikia skirti išteklių rinkoje esantiems sprendimams įvertinti, pritaikyti juos savo verslo procesams, įdiegti sistemas ir vėliau jas prižiūrėti. Vienam iš specialistų palikus įmonę, atsiduriama sudėtingoje padėtyje, kuomet procesai sustoja. 

TRŪKUMAI:

1. Nėra finansininko, kuris „visada šalia“. Lietuvoje įprasta samdyti „vidinį“ buhalterį, kuris kasdien būna biure.  Samdant išorinį finansų valdymo partnerį, jūsų įmonę aptarnauja ekspertų komanda, kuri konsultuoja nuotoliniu būdu, o taip vadovas praranda dalį kontrolės jausmo.

2. Papildomos užduotys. Mažose įmonėse buhalteriams dažnai tenka atlikti papildomas užduotis, pavyzdžiui, rengti darbo sutartis, teikti prašymus dėl atostogų, tvarkyti darbuotojų sveikatos draudimą. Jei finansų valdymas perduodamas išorės paslaugų teikėjui, būtina rasti įmonėje žmogų, kuris atliktų tokias užduotis, kurioms nereikia finansų vadovo kompetencijos.

3. Darbo apimtis. Perduodant įmonės apskaitą išorės įmonei reikia labai tiksliai susitarti dėl darbo apimties. Jei apimtis pasikeis, reikės sudaryti papildomus susitarimus ir patirti papildomų išlaidų už papildomus darbus. Jei buhalteriai dirba įmonėje, susitarimai dėl papildomo darbo paprastai nėra įforminami ir papildomų išlaidų tiesiogiai nepatiriama.

4. Vidaus procesų išmanymas. Įmonėje dirbantis finansų direktorius geriau nei bet kas kitas išmano jūsų įmonės vidaus procesus ir apskaitą. Išorės buhalteriui prireiks daugiau laiko, kol jis įsisavins informaciją, tačiau labiau tikėtina, kad jis turės patirties jūsų pramonės šakoje ir turės kolegų, kurie daug kartų sprendė jūsų įmonės klausimus kitose įmonėse ir turi didesnę patirtį.

Visą straipsnį galite perskaityti: vz.lt