Daugelis tėvų Lietuvoje sutiktų, kad jų vaikai, sulaukę 14 metų, pradėtų dirbti. To norėtų ir patys vaikai, tačiau jų galimybės įsidarbinti – ribotos. Jaunuolių galimybes įsidarbinti norimoje vietoje riboja ne tik teisės aktai. Kai kurios įmonės, nors galėtų įdarbinti moksleivius, to vengia dėl jaunuolių atsakomybės trūkumo.
„Sezoninis darbas mokiniams yra naudingas. Jis padeda formuoti finansinius įgūdžius, suvokti pinigų vertę, o leisdami savo uždirbtus pinigus vaikai tai daro atsakingiau. Darbas taip pat įtvirtina atsakomybės, pareigos jausmą. Aišku, norisi, kad per vasaros atostogas vaikai spėtų ir pailsėti, todėl paaugliai neturėtų dirbti tiek, kiek suaugusieji“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tiesa, būtent pareigos jausmo trūkumas jauname amžiuje neretai pakiša koją norintiems įsidarbinti moksleiviams, sako Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
„Kai kurie nepilnamečiai jau po vienos ar dviejų darbo dienų nusprendžia jį mesti, nesilaiko darbo drausmės, į darbo vietą ateina, kada nori, todėl darbdaviai nenori tiek daug laiko skirti nepilnamečiams. Užuot priėmę 14 metų ir vyresnius moksleivius, jie dažniau renkasi įdarbinti jau sulaukusius 18 metų jaunuolius“, – sako M. Jankauskienė.
Dirbo patys, todėl leistų ir savo vaikams
„Swedbank“ sukurtoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ surengta apklausa parodė, kad didelė tėvų dalis savo vaikams dirbti leistų ir netgi skatintų tai daryti. 75 proc. iš beveik 500 apklausoje dalyvavusiųjų tėvų teigė, kad vaikus į darbą išleistų nuo 14 metų. Jaunesniems nei 14 metų vaikams tai daryti leistų 23 proc. atsakiusiųjų tėvų.
„Apklausos dalyviai pažymėjo, kad dažnas jų būdami 14 metų ar net jaunesnio amžiaus dirbo ir patys. Dažniausiai pagelbėdavo ūkininkams, skindavo uogų derlių, platindavo laikraščius ar skrajutes. Daugelis darbą vaikystėje prisimena kaip gerą finansinio raštingumo ir atsakomybės pamoką, padedančią prisijaukinti discipliną ir išmokti vertinti pinigus“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Jankauskienė pažymi, kad vasaros atostogoms įsibėgėjant mokiniai aktyviai ieško laikinų įsidarbinimo galimybių. Pasibaigus mokslo metams į 45 šalyje veikiančius Jaunimo darbo centrus kasdien kreipiasi vidutiniškai po 12 moksleivių, kurie domisi vasaros darbo galimybėmis, konsultuojasi darbo teisės klausimais.